Senasis Dūkšto dvaras

Yra Dūkštelių (Senojo Dūkšto) kaime. Kultūros paminklas. Valstybės saugomas objektas. 30 km. nuo Ignalinos, 3 km į š.v. nuo Dūkšto, tarp dviejų ežerų : Parsvėtaičio ir Persveto. Vakaruose jis priartėja prie Senojo Dūkšto piliakalnio↓. Minimas jau XVI a. Dūkšto dvaro sodyba . Respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Kūrėsi XVIII a. pab. – XIX a., valdant iš pradžių Giedraičiams, Stabrovskiams. 1573 m. dvarą nupirko didikai Rudaminos. 1777 m. minima mokykla. Nuo 1813 m. valdė Beganskiai, kurie suteikė rūmams ryškius klasicizmo bruožus. 1901 m.dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui, kuris susituokė su tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Terese. Pas juos dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius. Dvare yra gyvenęs žymus Vilniaus meno mokyklos tapytojas Jonas Rustemas ↓. Zanams dvaras priklausė iki Antrojo pasaulinio karo. 1939-1944 m. dvare buvo įsikūrusi Žemesnioji žemės ūkio mokykla. Rūmai vienaaukščiai su dviaukščiu mezoninu centre ir rūsiais, šiauriniame fasade išryškintas toskaninio orderio keturių kolonų portikas, abiejuose fasado šonuose – žemi masyvių formų rizalitai, pietinis fasadas atsiveria nuokalnėn, jo viduryje, prie cokolio, sumūryto iš lauko riedulių, šliejasi aukšta terasa. Į š. nuo rūmų stovi dvaro ūkiniai pastatai: tvartas, ratinė – arklidė, svirnas ir kumetynas. Ūkiniams pastatams būdingi liaudiški motyvai. Dūkšto dvaro parkas. Vietinės reikšmės gamtos paminklas. Supa Dūkšto dvaro sodybą. Įkurtas apie 1862 m. Užima 1,8 ha. Yra tarp Peršvėtos ir Peršvėtaičio ežerų. Netaisyklingai geometriškai išplanuotas. Ties Parsvėtaičio ežero kranto vingiu atsišakoja reprezentacinė alėja, vedanti per parką į rūmus. Alėja vietomis apsodinta dviem ir net trimis medžių eilėmis. Priešais rūmus (š. pusėje) yra didelis parteris. Kita alėja iš kelio į rūmus eina iš rytų pusės. Už rūmų į pietus reljefas žemėja Parsveto ežero link. Parke būta dirbtinių terasų. Buvo įrengti keturi tvenkiniai : trys maži ir vienas didesnis. Virš kanalų būta arkinių tiltelių. Auga apie 40 rūšių vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų. Vienoje tankiai medžiais apsodintoje stačiakampėje parko aikštelėje stovėjo medinis dvarininko poilsio namas (neišlikęs) Prie parko buvo net 4 vaismedžių sodai. Ypatingu grožiu išsiskyrė parteris – rozariumas.