4.4 (34)
16691 Peržiūrų

Puntuko akmuo

Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį.

O kodėl šis akmuo „supūva“?

Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais.

Legenda apie Anykštą

Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti.

Legenda apie Anykščių bažnyčią

Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi.

  • - Verta aplankyti?
  • Ne
  • Taip

Komentarai

  • 2014-12-07 17:13:19
    • -1
    buvau uzmigau tad nieko niemačiau XD
  • 2014-07-27 11:17:00
    • -1
    labai patiko aprasimas apie puntuka
  • 2013-07-29 12:33:46
    • -4
    su adresu svetainėj tai problemėlė...
  • 2013-07-19 18:33:48
    • -1
    Gal yra pasauli garazesniu akmenu bet man puntuko graziauses
  • 2013-02-27 16:55:24
    • -1
    Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai krito akmuo iš nelabųjų rankų, tai tiesiai ant Puntuko pirkios. Nuo to laiko niekas Puntuko daugiau nematė, o akmenį jo vardu pradėjo vadinti. Legenda apie Anykščių bažnyčią Anykščių apylinkėje yra didelis akmuo, vardu Puntukas. Velnias juo norėjo užstatyti Anykščių bažnyčios duris, bet jam nepavyko. Ir turėjo velnias akmenį palikti lauke. Buvo taip. Anykščių parapijos žmonės pastatė gražią bažnyčią ant velnio kelio, ir ji velniams labai nepatiko. Nutarė velniai ją panaikinti. Vienas velnias suradęs lauke didelį akmenį, susukęs iš šiaudų kūliaraišą, užnėręs ją ant akmens, užsikėlė tą akmenį ant pečių ir nešė užstatyti Anykščių bažnyčios duris. Jam benešant tą akmenį, pragydo gaidys: nutrūko kūliaraiša, kuri buvo surišta iš šiaudų, ir akmuo nukrito nuo velnio pečių. O velnias išsigandęs nudūmė, palikdamas akmenį laukę. Tas akmuo išliko ir iki šiai dienai. Vieta, ant kurios buvo užnerta kūliaraiša, yra truputi įlinkusi. Kelionės Atstumas Nuo Mano miesto: 89.5km. Kelionės Atstumas Nuo Anykščių m. Centro: 5.4km. Komentarai 2012-08-31 15:56:35 galit pasakyt kelia? adresa? 2012-03-06 15:34:51+1 esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI 2012-02-05 16:08:38-3 anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu 2012-02-05 16:07:25+1 pritariu jum visiem 2011-11-29 18:28:33+3 geras! 2011-11-28 18:35:02+7 labai grazus akmuo 2011-11-09 18:51:59+6 ISPUDINGAI 2011-10-26 19:48:33-1 ujhIOUTH 2011-10-24 17:20:34+6 didelis didelis akmuo, tai bent grazumas 2011-10-17 18:40:53+13 didelis svoris 265 t gražus akmuo 2011-09-19 14:15:20+4 labai idomus 2011-07-04 13:26:58+8 labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:) 2011-03-22 19:57:46+2 kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :))) 2011-03-07 17:53:27+2 geras 2011-03-02 15:48:20-1 kodel nerodo nuotrauku ] 2011-02-02 11:57:07+5 Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/ 2011-01-25 17:58:21+3 tem man patiko grazus akmuo 2010-11-08 15:36:17-3 puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;*********** 2010-11-05 23:31:17 tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D 2010-11-04 18:25:56-5 kiek sveria? 2010-10-23 12:44:19-1 gal zinot kiek sveria?? 2010-10-13 18:33:37+3 jis yra labai gražus aš myliu ji. 2010-10-06 17:15:30-4 gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna? 2010-06-02 16:23:18+9 Įspūdingas 2010-05-13 15:40:43+12 as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta! 2010-04-08 15:27:50+13 tikrai waerat apsilankyti 2010-03-01 20:59:16+18 labai verta aplankyti. 2010-02-12 19:06:49+8 akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat? 2009-05-25 19:38:50-17 nesamone ten Komentuoti Dėkojame už Jūsų nuomonę. 4.4 (60) 18613 Peržiūrų Puntuko akmuo Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ), svoris – 265 t. Tai rapakivio (granito struktūrinė atmaina) luistas, ledynų atneštas prieš 20–14 tūkstančių metų iš Suomijos, per paskutinįjį (Nemuno) ledynmetį. O kodėl šis akmuo „supūva“? Dėl to kalta ypatinga jo sąndara. Granitą sudaro labai dideli (iki 8 cm), vietomis labia suapvalinti įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga greitai sudūla ir išbyra. Taip šis granitas veikiamas vandens, vėjo ir oro temperatūrų skirtumo <...> O kaip susidarė apvadėliai, arba taip vadinama „rapakivi tekstūra“? Dauguma mokslininkų dėl to tebesuka galvas, bet vienas iš populiaresnių aiškinimų būtų toks. Dar žemutinėje Žemės plutoje, 30 – 40 km. gylyje, plagioklazas buvo įsimaišęs į ortoklazą. Iš šio mišinio kristalizavosi taisyklingos formos mišrios sudėties kristalai. Didžiuliam magmos kūnui kylant į viršų, mažėjo slėgis, nes bekildamas jis artėjo prie Žemės paviršiaus. Dėl to stambūs stačiakampiai ortoklazo ir kvarco kristalai aptirpo, suapvalėjo. Magmos kūnui pakilus į vėsesnę viršutinės Žemės plutos aplinką (10-20 km) ir dėl to nukritus magmos temperatūrai, aplink aptirpusios ortoklazo kristalus ėmė augti plagioklazas. Taip ir apaugo rausvas ortoklazas šviesiais plagioklazo apvadėliais. Legenda apie Anykštą Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo. Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti. Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti. Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“ Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku. Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“. Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti. Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti. Mat netoliese gyveno toks vyras Puntukas. Piktas ir nedoras buvo žmogus. Sugyventi su žmonėmis negalėjo. Išvarė jį motina iš namų. Pasistatė jis toje vietoje, kur akmuo krito, pirkią. Nei jis piktųjų dvasių baidėsi, nei gerųjų gerbė, o iš kitų tik juokėsi. Tai kai
  • 2012-08-31 15:56:35
    galit pasakyt kelia? adresa?
  • 2012-03-06 15:34:51
    • +1
    esu buvusi ten netoliese ir arkliu muziejus :) VERTA APLANKYTI
  • 2012-02-05 16:08:38
    • -3
    anyksciai nera didelis miestas bet uz tat yra daug idomiu vietovardziu
  • 2012-02-05 16:07:25
    • +2
    pritariu jum visiem
  • 2011-11-29 18:28:33
    • +4
    geras!
  • 2011-11-28 18:35:02
    • +7
    labai grazus akmuo
  • 2011-11-09 18:51:59
    • +7
    ISPUDINGAI
  • 2011-10-26 19:48:33
    • -1
    ujhIOUTH
  • 2011-10-24 17:20:34
    • +6
    didelis didelis akmuo, tai bent grazumas
  • 2011-10-17 18:40:53
    • +13
    didelis svoris 265 t gražus akmuo
  • 2011-09-19 14:15:20
    • +4
    labai idomus
  • 2011-07-04 13:26:58
    • +8
    labai grazi gamta, ispudingas anyksciu krasto reljefas, grazus akmuo.cia tai, ka mes turime.:)
  • 2011-03-22 19:57:46
    • +2
    kiek jis sveria reikia paziureti puntukas-vikipedija :)))
  • 2011-03-07 17:53:27
    • +2
    geras
  • 2011-03-02 15:48:20
    • -1
    kodel nerodo nuotrauku ]
  • 2011-02-02 11:57:07
    • +6
    Vandalai ištepliojo Puntuko akmenį... :/
  • 2011-01-25 17:58:21
    • +3
    tem man patiko grazus akmuo
  • 2010-11-08 15:36:17
    • -3
    puntukas- man atrodo netinka toks pavadinimas tokiam dideliam akmenukuiiiiiiii:D NORS SIAIP TAI JIS LABAI MIELAS. ir as noreciau but jo puske:D... GRAZUOLIS mano;*as ir ji myliu;***********
  • 2010-11-05 23:31:17
    tu zlibas ar ka? yra parasyta pirma pasiskaityk neklausinejes.durnelis :D
  • 2010-11-04 18:25:56
    • -5
    kiek sveria?
  • 2010-10-23 12:44:19
    • -1
    gal zinot kiek sveria??
  • 2010-10-13 18:33:37
    • +3
    jis yra labai gražus aš myliu ji.
  • 2010-10-06 17:15:30
    • -4
    gal tas akmuo padarytas is medzio kad puna?
  • 2010-06-02 16:23:18
    • +9
    Įspūdingas
  • 2010-05-13 15:40:43
    • +12
    as galvojau kad mazas kol pats nenuvaziavau kas nelanke... patikekit verta!
  • 2010-04-08 15:27:50
    • +13
    tikrai waerat apsilankyti
  • 2010-03-01 20:59:16
    • +18
    labai verta aplankyti.
  • 2010-02-12 19:06:49
    • +8
    akmuo tas atrodo mažas, bet yra daug diesnis nei atrodo, jei kam nesamonė, tai tiesiog ko ten važiuojat?
  • 2009-05-25 19:38:50
    • -17
    nesamone ten

  • Komentuoti


Puntuko akmuo (2)




Žemėlapis

Norėdami sužinoti kaip nuvykti iki Puntuko akmuo įveskite norimą adresą?, miestą? ir spauskite mygtuką Rodyti maršrutą



Netoliese

Panoramos informacija

  • Vartotojas:
  • Giedrius
  • Laipsnių:
  • 360 °
  • Data:
  • 2007-04-09
  • Platuma:
  • 55°29'0"N
  • Ilguma:
  • 25°3'35"E
Vilniaus m. Pakeisti miestą  Lietuva
  • lt
  • en
  • ru