Laimės žiburys

Lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liudiškių kalvos

Ši kalva senųjų anykštėnų vadinta smėliakalniais, Anykščių „sachara", nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Vėliau pradėjusios augti pušelės tapo pušynu. Ant šios kalvos svajojo ir kūrė Antanas Baranauskas su geriausiu draugu anykštėnu, kunigu ir poetu Klemensu Kairiu. Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs Antanas Žukauskas - Vienuolis, grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui.

Jonas Biliūnas gimė 1879m. Niūronių km., netoli Anykščių mirė 1907m. Zakopanės miestelyje Tatrų kalnų papėdėje (dab. Lenkija). Sirgdamas ir gyvendamas toli nuo tėvynės, jis sukūrė poetinį testamentą:

Kad numirsiu, man pakaskit            Tu, Julyte, mano kapą

Ant Šventosios upės Kranto:           Žolynėliais apkaišysi,

Kad matytų kapas sodžių,              Tarpu rožių ir lelijų

Kūdikėlis kur užaugau.                   Man kryželį pastatysi. /J. Biliūnas/

1953m. J.Biliūno palaikai iš Zakopanės buvo perlaidoti Anykščiuose ant šios kalvos. 1958m. virš kapo iškilo 14 m aukščio architekto Vytauto Gabriūno paminklas – monumentas iš tašytų Anykščių apylinkių akmenų, bareljefą sukūrė Bronius Vyšniauskas J 1989 - Sąjūdžio metais - paminklo kriptoje prie rašytojo kapo prigludo antkapinis granitinis kryžius iš Zakopanės, buvęs parvežtas su J.Biliūno palaikais (restauravo Jonas Žukas). Vėliau ant kapo uždėta granite iškalta lelija (autorius Valdas Bakšys).

J.Biliūnas nė tik svajojo, bet ir pasiaukojančiai dirbo, kad žmonių gyvenimas taptų šviesesnis ir laimingesnis:

„Ir rados stebuklas! Visos šmėklos pražuvo, o paliestasai žiburys subyrėjo į nesuskaitomą daugybę žiburėlių, kurie kaip krintančios iš dangaus žvaigždės nusileido nuo kalno žemyn, nušviesdami visą šalį. Tos šalies žmonės staiga pajuto savo laukuose, namuose ir pirkiose ypatingą malonią šviesą, savo širdyse ir galvose – neapsakomą ramumą. Akies mirksniu sutrupėjo nelaisvės pančiai išnyko tarp žmonių neapykanta ir visokios skriaudos ir neteisybės; visi pasijuto esą lygūs ir laimingi, visi gerbė artimą ir jo teises. Atsirado tarp žmonių laimė...“/J. Biliūnas, „Laimės žiburys"/

Kopkime ant šios kalvos pagerbti lietuvių tautos humanisto, rašytojo Jono Biliūno.

Paruošta pagal Anykščių regioninio parko direkcijos informaciją.